Šią dieną JAV prezidentas Millard Fillmore pasirašė įstatymą, pagal kurį Kalifornija oficialiai priimta į Jungtines Amerikos Valstijas kaip 31-oji šalies valstija. Šis istorinis žingsnis įvyko praėjus vos keleriems metams po Meksikos ir Amerikos karo bei visą pasaulį apėmusio aukso karštinio, pavertusio iki tol retai apgyvendintą regioną milžiniško ekonominio ir demografinio augimo centru.

Nuo pasienio teritorijos iki valstybės

Aukso atradimas Saterio malūne 1848 metais sukėlė precedento neturintį šimtų tūkstančių auskasių antplūdį iš viso pasaulio į Ramiojo vandenyno pakrantę. Šis staigus gyventojų skaičiaus šuolis lėmė būtinybę sparčiai sukurti vietinę valdžią ir teisinę sistemą, aplenkiant tradicinį ilgesnį teritorijos statuso etapą ir iškart reikalaujant visaverčių valstijos teisių.

Priimant Kaliforniją į JAV, Kongrese kilo aršūs ginčai tarp Šiaurės ir Pietų valstijų dėl vergijos įteisinimo naujose teritorijose, tačiau pagal vadinamąjį 1850 metų kompromisą Kalifornija įstojo kaip laisvoji valstija, kurioje vergija buvo draudžiama. Tai suteikė didelį strateginį pranašumą aboliucionistams ir dar daugiau suartino rytinę bei vakarinę šalies pakrantes.

Šviesiausia šalies ateitis

Valstijai tai tapo lemiamu žingsniu plečiant JAV įtaką iki pat Ramiojo vandenyno, o jos sostine galiausiai tapo Sakramentas, greta sparčiai augančio San Fransisko uostamiesčio.

Įdomus faktas: Dėl itin tolimo geografinio atstumo nuo tuometinio šalies politinio centro Vašingtono, žinia apie Kalifornijos tapimą valstija 1850 metais San Fransiską pasiekė tik po mėnesio – spalio viduryje, atplaukus pašto garlaiviui. Vietiniai gyventojai nieko nelaukę surengė didžiules, kelias dienas trukusias eitynes ir fejerverkų šou, nors oficiali valdžia naująjį statusą jau seniai buvo suteikusi.