Europos Sąjungos kūrimo kelyje įvyko dramatiškas politinis momentas – Prancūzijos piliečiai nacionaliniame referendume per plauką pritarė istorinei Mastrichto sutarčiai. Šis balsavimas atvėrė vartus gilesnei Europos vienybei ir bendros valiutos – euro – atsiradimui, tačiau kartu atskleidė gilias visuomenės abejones dėl nacionalinio suvereniteto praradimo.

Įtempta naktis prie balsadėžių

1992 metų rugsėjo 20 dieną Prancūzijoje vykęs referendume dėl Europos Sąjungos sutarties ratifikavimo sukrėtė viso žemyno politikus. Kampanijos metu tvyrojo milžiniška įtampa, o visuomenė pasidalino į dvi aršias stovyklas: euro optimistus, vadovaujamus tuometinio prezidento François Mitterrando, ir skeptikus, perspėjusius dėl Briuselio biurokratijos ir valstybių savarankiškumo erozijos. Galutiniai balsavimo rezultatai parodė minimalią persvarą – vos 51,05 proc. rinkėjų pasisakė „už“, o tai vos per plauką išgelbėjo visą Europos integracijos projektą nuo gilios institucinės krizės.

Kelias į naująją Europą

Nors pergalė buvo trapi, Mastrichto sutartis įsigaliojo, padėdama teisinius ir ekonominius pagrindus moderniai Europos Sąjungai, bendrai užsienio politikai bei būsimajai euro zonai. Šis Prancūzijos referendumas istorijoje išliko kaip vienas lemiamų momentų, amžinai pakeitusių žemyno politinį veidą.

💡 Įdomus faktas:

Nors Prancūzija sutartį ratifikavo per plauką, pati Mastrichto sutartis buvo pasirašyta tų pačių metų vasarį Nyderlandų mieste Mastrichte, o jos pavadinimas tapo sinonimu visam gilesnės politinės ir ekonominės Europos integracijos etapui.