Šią dieną, 4 val. 35 min. vietos laiku, Naujosios Zelandijos Pietų salos Kenterberio regioną supurtė galingas 7,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, kurio židinys buvo vos 10 kilometrų gylyje, netoli Darfildo miestelio. Drebėjimas padarė milžiniškos žalos didžiausiam salos miestui Kraistčerčui ir aplinkiniams rajonams, sukėlė masinius elektros bei vandentiekio tiekimo sutrikimus ir iš esmės pakeitė viso regiono infrastruktūrą bei seisminės saugos reikalavimus.

Rytinis smūgis ir laimingas sutapimas

Nors drebėjimas buvo itin galingas, o smūgiai griovė istorinius mūro pastatus, laužė kelių dangą ir vertė elektros stulpus, stebuklingai pavyko išvengti tiesioginių aukų. Taip nutiko pirmiausia dėl to, kad stichija smogė anksti ryte, kai dauguma gyventojų dar miegojo namuose, o miestų gatvės ir prekybos centrai buvo tušti. Nepaisant to, du gyventojai patyrė sunkių sužalojimų, o keli šimtai atsipirko lengvesnėmis traumomis.

Dirvožemio skystėjimas ir infrastruktūros paralyžius

Didžiausiu iššūkiu tapo ne tik pats požeminis smūgis, bet ir jo sukeltas dirvožemio skystėjimas (liquefaction). Požeminiai vandenys kartu su smėliu išsiveržė į paviršių, užpildydami ištisus Kraistčerčo kvartalus purvu, užliesdami namus ir sugadindami požemines komunikacijas. Šimtai pastatų tapo visiškai netinkami eksploatuoti, o bendri materialiniai nuostoliai buvo įvertinti keliais milijardais Naujosios Zelandijos dolerių.

Vėlesnių pakartotinių smūgių pranašas

Darfildo žemės drebėjimas atvėrė iki tol nežinotą seisminį lūžį ir pradėjo kelerius metus trukusią pakartotinių smūgių seriją Kenterberio regione. Nors rugsėjo 4-osios smūgis pareikalavo mažiausių įmanomų aukų, jis susilpnino daugelio pastatų konstrukcijas. Tai tapo tragiška įžanga į po kelių mėnesių – 2011 m. vasario 22 d. – įvykusį pakartotinį 6,3 balo drebėjimą, kuris atnešė katastrofiškų padarinių ir nusinešė 185 žmonių gyvybes.

Ši diena tapo rimtu įspėjimu Naujajai Zelandijai apie neprognozuojamą Ramiojo vandenyno „Ugnies žiedo“ galią ir paskatino iš esmės peržiūrėti šalies pastatų statybos standartus.

💡Įdomus faktas: Po šio žemės drebėjimo atsiradęs dirvožemio įtrūkis buvo pavadintas „Greendale“ lūžiu. Požeminiai smūgiai buvo tokie stiprūs, kad kai kuriose vietose žemės paviršius horizontaliai pasislinko net iki 5 metrų, o vertikaliai iškilusios žemės zonos perkirpo kelius ir ūkininkų laukus.