Pasaulinės diplomatijos, imperinių ambicijų ir artėjančios pasaulinės katastrofos metraščiuose įrašytas lemiamas lūžis. Austrija-Vengrija oficialiai paskelbė apie Bosnijos ir Hercegovinos aneksiją, įstumdamas Europą į gilią politinę krizę, kuri nepataisomai sugriovė trapią jėgų pusiausvyrą Balkanuose ir tapo vienu tiesioginių Pirmojo pasaulinio karo katalizatorių.

Imperinė savivalė ir tautų pyktis

1908 metų spalio 6 dieną Viena vienpusiškai laužė ankstesnius tarptautinius susitarimus ir aneksavo teritorijas, kurias iki tol dešimtmečius tik administravo pagal Berlyno sutartį. Šis žingsnis sukėlė milžinišką audrą visame regione: ypač pasipiktino gretima Serbijos karalystė, palaikoma Rusijos imperijos, kurios taip pat puoselėjo viltis suvienyti pietų slavų žemes. Nors tiesioginis karas tuomet dar pavyko išvengti per diplomatinius kompromisus, įtampa ir nepasitikėjimas tarp Europos didžiųjų valstybių pasiekė kritinį tašką.

Krizė, atvedusi iki Didžiojo karo

Bosnijos krizė negrįžtamai pakirto taiką Europoje. Ji įkalė gilų pleištą tarp Austrijos-Vengrijos ir Rusijos bei paskatino serbų nacionalistinių organizacijų radikalėjimą, vėliau tiesiogiai atvedusį iki 1914 metų Sarajyvo šūvių.

💡 Įdomus faktas:

Įdomu tai, kad paskelbdama apie aneksiją, Austrija-Vengrija iš anksto nepasirūpino užsitikrinti tvirtos osmanų sultono paramos, nors oficialiai Bosnija ir Hercegovina iki tol teisiškai priklausė silpstančiai Osmanų imperijai, todėl šis žingsnis sukėlė masinį osmanų prekybos boikotą prieš austrų prekes.