Antikos pasaulio, karinės strategijos ir civilizacijų istorijoje įvyko vienas lemiamiausių ir didžiausių susidūrimų. Netoli Gaugamajų kaimelio makedoniečių karvedys Aleksandras Didysis (Alexander the Great) su maždaug 40 tūkstančių pėstininkų ir kavalerijos armija stojo į kova prieš milžinišką Persijos imperatoriaus Darijaus III kariuomenę.

Taktinis šedevras ir Achemenidų imperijos saulėlydis

331 metų pr. Kr. spalio 1 dieną įvykęs mūšis parodė neprilygstamą makedoniečių karo taktikos meistriškumą. Nors persų pajėgos skaitlingumu kėlė grėsmę ir turėjo karo dramblių bei kovos vežimų su dalgiais, Aleksandras pasinaudojo genialiomis manevravimo ir pleišto formos kavalerijos smūgio gudrybėmis. Sukūręs spragą persų rikiuotėje, jis asmeniškai vadovavo smūgiui tiesiai link Darijaus III. Persų valdovui vėl pasidavus panikai ir pabėgus iš mūšio lauko, persų armija subyrėjo, o tai atvėrė kelią makedoniečiams užimti Babiloną, Sūzus bei Persepolį ir galutinai pribaigti galingąją Achemenidų imperiją.

Naujosios eros pradžia

Ši pergalė pakeitė senovės pasaulio geopolitinį veidą ir paskleidė graikų kultūrą (elinizmą) iki pat Vidurio Azijos bei Indijos ribų.

💡 Įdomus faktas:

Nors persų kariuomenės dydis antikiniuose šaltiniuose dažnai stipriai išpučiamas (teigta apie šimtus tūkstančių kareivių), šiuolaikiniai istorikai sutaria, kad net ir būdamas akivaizdžioje skaitmeninėje mažumoje, Aleksandras Didysis sugebėjo pasiekti vieną didžiausių karinių pergalėlių pasaulio istorijoje.