Tudorų dinastijos, monarchijos ir XVI amžiaus Europos politikos istorijoje įvyko lūžis. Vestminsterio abatijoje įvyko iškilminga Marijos I (Mary I) karūnacija. Ji tapo pirmaja moterimi istorijoje, oficialiai ir savarankiškai valdžiusia Anglijos karalystę kaip suvereni monarhė.

Sosto atgavimas ir permainų vėjai

1553 metų spalio 1 dieną atliktos iškilmingos ceremonijos metu karūna buvo uždėta Henrikui VIII ir Aragono Kotrynai gimusiai dukrai, kuriai teko atlaikyti didžiulius politinius išbandymus. Po trumpo ir dramatiško protestantų palaikomos Lady Jane Grey valdymo (kuris tetruko devynias dienas), Marija I sutriuškino savo oponentus ir gavo tautos palaikymą. Jos karūnacija žymėjo didžiulį posūkį Anglijos valstybės gyvenime – naujoji karalienė iškėlė tikslą sugrąžinti šalyje katalikybę bei panaikinti jos tėvo ir brolio įvykdytas religines reformas.

Audringas valdymas ir istorinis palikimas

Nors jos valdymo metais kildavo dideli religiniai konfliktai, o vėlesnė istorografija jai suteikė prieštaringą „Kruvinosios Marijos“ pravardę dėl protestantų persekiojimų, ši diena įrašė jos vardą kaip pirmosios moters, sulaužiusios šimtmečius trukusį vyrišką vyravimą Anglijos soste.

💡 Įdomus faktas:

Per karūnacijos iškilmes Marija I vilkėjo įspūdingą purpurinį aksomo apdarą, o jos numylėtas žirgas taip pat buvo papuoštas prabangiais aksomo gūnečiais; pats renginys truko kelias dienas, lydimas didelių liaudies švenčių Londone.