Šiandien visame pasaulyje garsiausia alaus šventė gimė ne iš komercinių paskatų, o iš didelių karališkų iškilmių. Bavarijos karūnos princo Liudviko ir princesės Teresės saksų-hildburghauzenietės vedybų proga Miunchene surengtos grandiozinės žirgų lenktynės, kurios davė pradžią kasmetiniam liaudies festivaliui.

Šventės ištakos ir eiga

1810 metų spalio 12 dieną vykusios vestuvės sukvietė visus Miuncheno gyventojus į pievas priešais miesto vartus, kur vėliau jų garbei buvo suteiktas Teresės pievų (Theresienwiese) vardas. Šventės kulminacija tapo įspūdingos žirgų lenktynės, stebimos karališkosios šeimos, sužavėjusios vietinius gyventojus ir paskatinusias valdžią šį renginį kartoti kasmet. Laikui bėgant, prie lenktynių pamažu prisidėjo aludariai, prekybininkai bei karuselės, pavertusios šį renginį didžiausia pasaulio liaudies švente.

Reikšmė kultūrai ir tradicijoms

Nors prasidėjęs kaip karališkos šeimos pasididžiavimo ir Bavarijos vienybės simbolis, „Oktoberfest“ per du šimtmečius išaugo į pasaulinio masto kultūrinį fenomeną, sutraukiantį milijonus lankytojų iš viso pasaulio. Ši šventė padėjo įtvirtinti Bavarijos kulinarinį paveldą, tradicinius drabužius (dirndl ir lederhosen) bei aludarystės tradicijas kaip neatsiejamą Vokietijos kultūros dalį.

💡 Įdomus faktas:

Pirmosiose 1810 metų iškilmėse alus dar nebuvo pagrindinis akcentas – tuomet tai tebuvo liaudies linksmybės ir žirgų lenktynės, o garsieji milžiniški alaus palapinių kompleksai, kuriuose šiandien išgeriama milijonai litrų alaus, atsirado tik praėjus kelioms dešimtims metų, kai šventė buvo praplėsta komerciniais tikslais.