Pasaulį apskrieja žinia apie vokiečių karinio lauko teismo nuosprendį, įvykdytą Didžiosios Britanijos slaugei. Okupuotame Briuselyje vokiečių armijos sušaudyta britų medicinos sesuo Edith Cavell tapo viena žinomiausių Pirmojo pasaulinio karo aukų, savo drąsa ir pasiaukojimu amžiams įėjusi į istoriją.

Veikla karo metais ir suėmimas

Pirmajam pasauliniam karui apėmus Europą, Belgijoje dirbusi britų slaugė Edith Cavell neturėjo ketinimų trauktis. Ji pavertė savo vadovaujamą Raudonojo Kryžiaus ligoninę slapta priebėga, kurioje gydė ne tik sąjungininkų, bet ir vokiečių sužeistuosius. Kartu su bendraminčiais ji organizavo slaptą tinklą, padėjusį šimtams britų, prancūzų ir belgų kareivių pabėgti iš vokiečių okupuotos teritorijos į neutralią Olandiją. 1915 metų viduryje ji buvo išduota, suimta vokiečių kontržvalgybos ir po trumpo bei griežto tribunolo nuteista mirties bausme už pagalbą kariams.

Tarptautinis atgarsis ir palikimas

Nepaisant tarptautinės bendruomenės, įskaitant JAV ir Ispanijos diplomatus, beviltiškų malonės prašymų, nuosprendis buvo įvykdytas 1915 metų spalio 12 dienos rytą. Ši egzekucija sukėlė milžinišką pasibjaurėjimo bangą visame pasaulyje ir tapo vienu galingiausių Sąjungininkų propagandos bei kovinės dvasies katalizatorių, pritraukusių tūkstančius naujų savanorių į kariuomenės gretas. Cavell žodžiai prieš mirtį – „vien patriotizmo nepakanka, aš neturiu jausti neapykantos ar pykčio niekam“ – iki šiol išlieka universalus humaniškumo simbolis karo akivaizdoje.

💡 Įdomus faktas:

Prieš sušaudymą vokiečių liuteronų kunigui pasakius, kad ji miršta kaip didvyrė ir kankinė, Edith Cavell garsiai atsakė, jog patriotizmas nėra viskas, ir ji suprantanti, kad mirtis – tai tik maža jos gyvenimo dalis, nes baimės ir neapykantos savo širdyje ji neturi.