Europos politinėje ir religinėje padangėje pasiektas gyvybiškai svarbus kompromisas, sustabdęs dešimtmečius trukusius kruvinus vidaus konfliktus. Šventosios Romos imperatorius Karolis V kartu su Šmalkaldeno lygos protestantų kunigaikščiais oficialiai pasirašė Augsburgos taiką, įteisinusią garsųjį principą: „kieno valdžia, to ir religija“.

Teisė pasirinkti tikėjimą imperijoje

1555 metų rugsėjo 25 dieną sudarytas susitarimas pagaliau nutraukė religinius karus, nusiaubusius vokiečių žemes po Reformacijos pradžios. Pagal sutartį imperijos kunigaikščiai ir laisvieji miestai gavo teisę pasirinkti savo valdomos teritorijos oficialią religiją – katolicizmą arba liuteronizmą. Jei vietinis valdovas keisdavo tikėjimą, jo pavaldiniai taip pat turėjo arba priimti tą pačią konfesiją, arba teisę taikiai persikelti į kitą regioną.

Naujas politinis Europos pamatas

Nors ši taika neapėmė kitų protestantų srovių (pavyzdžiui, kalvinistų), ji užtikrino ilgalaikį stabilumą ir pirmą kartą teisiai pripažino religinį sugeteiltumą bei pasiskirstymą iki tol vienintele katalikybe grįstoje Šventojoje Romos imperijoje.

💡 Įdomus faktas:

Pats imperatorius Karolis V buvo toks pavargęs nuo religinių nesutarimų ir nepavykusių bandymų išlaikyti vieningą katalikišką imperiją, kad net nedalyvavo pasirašant pačią sutartį – šią misiją jis patikėjo savo broliui Ferdinandui, o pats jau ruošėsi atsisakyti sosto ir užsidaryti vienuolyne.