Vakar dienos ginklų brolis šiandien tampa taikiniu. Praėjus kelioms savaitėms po slapto šalies kapituliavimo sąjungininkams, Italijos karalystė oficialiai paskelbia karą savo buvusiai pagrindinei sąjungininkei Vokietijai, dramatiškai apversdama karo veiksmo frontus Viduržemio jūros regione.

Politiniai posūkiai ir karo paskelbimo aplinkybės

1943 metų spalio 13 dienos naktį Italijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko maršalo Pjetro Badoljo (Pietro Badoglio), sperdė ryžtingą žingsnį po to, kai fašistinis Benito Musolinio režimas buvo nuverstas, o pati šalis pasirašė paliaubas su Vakarų sąjungininkais. Vokiečių kariuomenė operatyviai okupavo šiaurinę ir centrinę Italijos dalį, išlaisvino ir pasodino Musolinį į marionetinį režimą, o tai privertė pietinėje šalies dalyje kontrolę išlaikiusią naująją valdžią ir karalių Viktorą Emanuelį III atvirai stoti į ginkluotą kovą su trečiuoju Reichu.

Pasekmės karo eigai

Šis žingsnis formaliai įtraukė Italiją į Antrąjį pasaulinį karą naujame – Antihitlerinės koalicijos – puslapyje, nors šalis jau buvo nualinta ilgų kovų ir ekonominės suirutės. Italų reguliarioji kariuomenė ir vėliau susiformavę partizaniniai judėjimai prisidėjo prie sąjungininkų veržimosi per Apeninų pusiasalį, kovodami prieš buvusius vokiečių sąjungininkus, o tai sukėlė itin žiaurų konfliktą ir didelius nuostolius pačioje Italijoje.

💡 Įdomus faktas:

Karo paskelbimo dokumentas Vokietijai buvo įteiktas Berlyne per Šveicarijos diplomatus, o pati Italija tapo pirmąja didžiąja ašies valstybe, oficialiai perėjusia į priešingą pusę viduryje pasaulinio konflikto.