Atokus ledynas aukštai kalnuose tampa neįsivaizduojamos kovos dėl išlikimo scena. Iš Montevidėjo į Čilės sostinę Santjagą skridęs Urugvajaus karinių oro pajėgų lėktuvas „Fairchild FH-227D“ patiria katastrofą atokioje Andų kalnyno viršūnėje, pradėdamas septyniasdešimt dviejų dienų dramą, visuomenėje vėliau pavadintą „Andų stebuklu“.

Skrydis ir katastrofos aplinkybės

1972 metų spalio 13 dieną čarteriniu reisu Nr. 571 skridusiame lėktuve buvo 45 keleiviai ir įgulos nariai, tarp jų – Urugvajaus „Old Christians“ regbio klubo žaidėjai, jų šeimos nariai bei draugai. Dėl sudėtingų oro sąlygų ir navigacinės piloto klaidos įgula per anksti pradėjo nusileidimą, kol lėktuvas dar nebuvo kirtęs kalnyno grandinės. Kliudęs uolėtą keterą, lėktuvas neteko sparnų bei uodegos ir 3500 metrų aukštyje dideliu greičiu tėškėsi į ledyno šlaitą. Smūgio metu ir pirmosiomis valandomis žuvo dvylika žmonių, dar keli mirė netrukus nuo gautų sužalojimų bei atšiauraus šalčio.

Išlikimas ekstremaliomis sąlygomis

Likusieji gyvi keleiviai atsidūrė atšiaurioje aplinkoje be jokio pasirengimo, šiltų drabužių, medicininių priemonių ir maisto atsargų, o temperatūra naktimis nukrisdavo žemiau 30 laipsnių šalčio. Per sulankstytą lėktuvo fiuzeliažą jie bandė įsirengti prieglobstį, tačiau po kelių savaičių grupę užgriuvo sniego lavina, nusinešusi dar aštuonių žmonių gyvybes. Oficialioms paieškos operacijoms nutrūkus jau dešimtąją dieną, atskirti nuo pasaulio išgyvenusieji privalėjo priimti kraštutinius sprendimus, kad išlaikytų gyvybę, kol galiausiai du komandos nariai ryžosi dešimties dienų žygiui per neprieinamu laikomą Andų kalnyną Čilės link.

💡 Įdomus faktas:

Du regbio žaidėjai – Nando Parrado ir Roberto Canessa – be jokios profesionalios alpinizmo įrangos, apsirengę tik keliais sluoksniais kasdienių drabužių, perėjo Andų kalnus ir peržengė Čilės sieną, kur sutiko vietos piemenį Sergio Cataláną. Būtent šis susitikimas leido pranešti pasauliui apie išlikusius 16 žmonių, praėjus daugiau nei iki dviejų mėnesių po lėktuvo dingimo.