Šią dieną jaunoje, tebevykstančių Nepriklausomybės kovų sūkuryje esančioje Lietuvos valstybėje įvyko svarbus institucinis žingsnis – oficialiai įsteigta Lietuvos Valstybės Tarybos kanceliarija. Šis sprendimas žymėjo biurokratinio aparatu brandėjimą, būtiną efektyviam įstatymų leidybos procesui užtikrinti ir valstybės valdymo institucijų veiklai koordinuoti šalyje, kuri kūrėsi po Pirmojo pasaulinio karo griuvėsių.

Biurokratinis skydas besikuriančiai respublikai

Nors pati Valstybės Taryba ir pirmoji Lietuvos Vyriausybė jau kurį laiką veiksmingai formuodino valstybės teisinę bazę, didėjantis dokumentų srautas, poreikis tiksliai registruoti teisės aktus ir tvarkyti oficialų susirašinėjimą reikalavo profesionalios ir centralizuotos institucijos.

Naujai įsteigta kanceliarija tapo pagrindiniu administraciniu mechanizmu, per kurį ėjo visi svarbiausi šalies įstatymų projektai, nutarimai ir tarptautiniai dokumentai. Jos darbuotojams teko nelengva užduotis karo sąlygomis užtikrinti nepriekaištingą valstybinio archyvo, raštvedybos bei teisinio protokolo laikymą, taip klojant pamatus moderniai Lietuvos valstybės tarnybai.

Atkaklumo ir valstybingumo simbolis

Faktas, kad sunkiausiu nepriklausomybės gynimo laikotarpiu, kuomet besikurianti kariuomenė kovėsi su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, didelis dėmesys buvo skiriamas profesionaliai kanceliarijai, rodo tuometinės politinio elito brandą. Tai buvo aiškus signalas, jog Lietuva kuria ne trumpalaikį darinį, o tvirtą, europietiškomis vertybėmis paremtą teisinę valstybę.

Įdomus faktas: Pirmaisiais gyvavimo metais Valstybės Tarybos kanceliarijai ir jos darbuotojams teko dirbti ekstremaliomis sąlygomis – trūko ne tik elementarių kanceliarijinių prekių, popieriaus ar spausdinimo mašinėlių, bet dažnai ir patalpų, kurios būtų pritaikytos archyvui saugoti. Dokumentai kartais buvo rašomi ranka arba dauginami primityviais būdais, tačiau nepaisant šių sunkumų, didžioji dalis tų metų teisinių aktų išliko iki šiol kaip neįkainojamas Lietuvos konstitucinės istorijos paveldas.