Osmanų imperijos karinis žygis į Vidurio Europą atsimušė į Austrijos sostinės sienas. Sultonui Suleimanui I Nuostabiajam (Süleyman I) nesugebėjus palaužti mieste įsitvirtinusių pajėgų pasipriešinimo, spalio 15 dieną osmanų kariuomenė nutraukia Vienos apgultį ir pradeda atsitraukimą Belgrado link. Ši nesėkmė sustabdė tolesnę tiesioginę Osmanų imperijos teritorinę ekspansiją į Europos žemyno gylį XVI amžiuje.

Nepalankios sąlygos ir miestas-tvirtovė

Suleimano I vadovaujama daugiau nei 100 000 karių armija Vieną apsupo 1529 m. rugsėjo pabaigoje. Tačiau ilgas žygis per liūčių užpiltus Balkanus pareikalavo didelių išteklių: osmanai pakeliui buvo priversti palikti sunkiąją apsupties artileriją, o kariuomenėje plito ligos ir aprūpinimo stygius. Vienos įgula, vadovaujama grafo Niklaso von Salmo (Niklas Graf Salm) ir padedama vokiečių bei ispanų samdinių, operatyviai sutvirtino viduramžių sienas, užpylė griovius ir sėkmingai neutralizavo osmanų sapierių kasamus požeminius tunelius.

Paskutinis šturmas ir pasekmės

Spalio 14 d. osmanai surengė lemiamą puolimą ties Karintijos vartais (Kärntnertor), tačiau gynėjai ataką atmušė, padarydami užpuolikams didelių gyvosios jėgos nuostolių. Kintant oro sąlygoms bei artėjant žiemai, sultonas Suleimanas I spalio 15 d. davė įsakymą nutraukti apgultį. Vienos atsilaikymas apibrėžė ribą tarp dviejų galingų politinių jėgų – Habsburgų dinastijos valdomų žemių ir Osmanų imperijos – įtakos zonų Vidurio ir Rytų Europoje.

💡 Įdomus faktas:

Atsitraukdama osmanų kariuomenė paliko didelius kiekus maisto atsargų ir palapinių. Vienos mieste gynybai vadovavęs Niklasas von Salmas apgulties metu buvo sužeistas sprogusios minos nuolaužos ir nuo gautų sužeidimų mirė praėjus keliems mėnesiams po pergalės.