Dvidešimtojo amžiaus fizikos raida iš esmės perkeitė sampratą apie materijos sandarą, atverdama kelią atomo branduolio tyrimams bei praktiniam branduolinės energijos panaudojimui. Češyro grafystės Bolingtono mieste spalio 20 dieną gimė seras Jamesas Chadwickas (James Chadwick) – iškilus britų fizikas, kurio fundamentalūs atradimai tapo šiuolaikinės branduolinės fizikos pagrindu.

Akademiniai pasiekimai ir neutrono atradimas

Studijavęs Mančesterio (Manchester) bei Kembridžo (Cambridge) universitetuose ir dirbęs kartu su Ernestu Rutherfordu (Ernest Rutherford), J. Chadwickas skyrė dešimtmetį neutralių subatominių dalelių paieškoms. 1932 metais atlikęs eksperimentus spinduliuojant berilį alfa dalelėmis, mokslininkas įrodė egzistuojant dalelę, turinčią masę, artimą protonui, tačiau neturinčią elektros krūvio – neutroną. Šis atradimas išsprendė ilgai gyvavusią mįslę apie atomo branduolio masės ir krūvio neatitikimą bei pelnė jam 1935 metų Nobelio fizikos premiją.

Vaidmuo Manhatano projekte ir mokslo palikimas

Neutrono atradimas tapo lemiamu postūmiu atrandant branduolio dalijimąsi ir kuriant branduolinį ginklą. Antrojo pasaulinio karo metais J. Chadwickas vadovavo Didžiosios Britanijos mokslininkų delegacijai Jungtinėse Amerikos Valstijose, prisidedant prie Manhatano projekto vykdymo. Mokslininko įžvalgos ne tik atvėrė kelią branduolinei energetikai, bet ir suformavo šiuolaikinį elementariųjų dalelių modelį.

💡 Įdomus faktas:

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje J. Chadwickas atliko tyrimus Vokietijoje, Berlyne (Berlin), todėl prasidėjus karo veiksmams buvo internuotas ir trejus metus praleido civilių stovykloje Ruhlebene (Ruhleben). Nepaisant griežtų sąlygų, jam pavyko gauti pavyzdinius prietaisus ir padedant stovyklos prižiūrėtojams įrengti improvizuotą laboratoriją, kurioje tęsė mokslinius eksperimentus.