Arabiškojo pavasario bangos sukelti masiniai protestai ir pilietinis karas Libijoje pasiekė kulminaciją, privedusią prie ilgiausiai valdžiusio regiono diktatoriaus pašalinimo ir valstybingumo struktūrų žlugimo. Libijos pakrantės mieste Sirte spalio 20 dieną Nacionalinės pereinamosios tarybos kovotojai sučiupo ir nužudė keturiasdešimt dvejus metus šaliai valdžiusį Muammarą Gaddafi (Muammar Gaddafi), taip užbaigdami jo autoritarinį režimą.

Sirto apgultis ir diktatoriaus žūtis

M. Gaddafi šalininkų pajėgoms patyrus pralaimėjimą sostinėje Tripolyje, buvęs šalies vadovas prieglobstį rado savo gimtajame Sirto mieste. Kelias savaites trukusi apsuptis baigėsi, kai M. Gaddafi mėginantį prasiveržti konvojų subombardavo NATO aviacija. Bėgdamas iš apšaudyto automobilio, diktatorius kartu su apsaugininkais pasislėpė betoniniame drenažo vamzdyje, kur jį netrukus surado ir nužudė sukilėlių pajėgos. Kartu žuvo ir jo sūnus Mutassimas Gaddafi (Mutassim Gaddafi).

Geopolitinis lūžis ir pasekmės valstybingumui

M. Gaddafi žūtis reiškė oficialią 1969 metų rugsėjo 1 dienos valstybės perversmu sukurtos Libijos Arabų Džamahirijos pabaigą. Nors režimo žlugimas nutraukė griežtą autokratinį valdymą, šalis susidūrė su giliai įsišaknijusia politine fragmentacija, instituciniu vakuumu ir ilgalaikiais ginkluotais konfliktais tarp skirtingų grupuočių dėl kontrolės ir naftos išteklių.

💡 Įdomus faktas:

M. Gaddafi slėptuvė – du betoniniai drenažo vamzdžiai po magistraliniu keliu netoli Sirto – sukilėlių buvo greitai padengti grafičiais ir tapo simboline vieta, kurioje baigėsi vienas ilgiausių autokratinių valdymų šiuolaikinėje Afrikos ir Artimųjų Rytų istorijoje.