Pasaulis · įvykis nutiko rugsėjo 7 d. · prieš 214 metų
DIDYSIS RUSIJOS LŪŽIS: Borodino mūšyje Napoleonas susidūrė su lemiamu rusų pasipriešinimu
Borodino kaimas, Maskvos gubernija, Rusijos imperija, 1812 m. rugsėjo 7 d.
Šią dieną netoli Borodino kaimo, maždaug už šimto dešimties kilometrų į vakarus nuo Maskvos, įvyko vienas didžiausių, kruviniausių ir negailestingiausių XIX amžiaus mūšių. Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto vadovaujama Didžioji armija susidūrė su rusų pajėgomis, joms vadovavo patyręs generolas Michailas Kutuzovas. Per vieną vienintelę kruvinos kovos dieną abejose pusėse žuvo arba buvo sužeista dešimtys tūkstančių karių, o šis susirėmimas tapo kertiniu 1812 metų karo tašku.
Negailestingos kautynės ir įtvirtinimų šturmas
Nuo pat ankstyvo ryto prancūzų artilerija pradėjo niokojantį bombardavimą, o Napoleono daliniai telkė galingas atakas prieš pagrindines rusų gynybos pozicijas – Rajevskio redutą ir Bagrationo įtvirtinimus. Kautynės pasižymėjo neįtikėtinu žiaurumu: įtvirtinimai iš rankų į rankas perėjo po kelis kartus, o dūmų ir parako gaubtame lauke grumėsi šimtai tūkstančių pėstininkų bei kavalerijos dalinių.
Nepaisant didžiulių nuostolių ir nuolatinio spaudimo, rusų kariuomenė demonstravo geležinę ištvermę. Generolas M. Kutuzovas sugebėjo išsaugoti kariuomenės branduolį ir, nors prancūzai po atkaklių atakų privertė rusus trauktis iš pirminių pozicijų, jie nepasiekė lemiamo strateginio pergalės tikslo – rusų armija nebuvo visiškai sutriuškinta ir išlaikė savo kovinį pajėgumą.
Strateginės pasekmės žygiui į Maskvą
Nors taktinė pergalė formuluojama kaip prancūzų pasiekimas, kadangi jie užėmė mūšio lauką, strategine prasme Borodinas tapo Napoleono pražūties pranašu. Milžiniški nuostoliai – prarasti geriausi veteranai ir karvedžiai – smarkiai susilpnino Didžiąją armiją. Kelias į Maskvą prancūzams atsivėrė, tačiau miestas pasitiko tuščias, apleistas ir galiausiai paskendęs gaisruose, tapęs liūdnu imperatoriaus ambicijų epilogu.
Įdomus faktas: Borodino mūšis iki tol istorijoje neturėjo lygių pagal artilerijos ugnies intensyvumą – per vieną dieną abi armijos iššovė daugiau nei 100 000 sviedinių. Pats Napoleonas vėliau savo memuaruose rašė, kad iš visų jo mūšių baisiausias buvo tas, kuriame kariavo prie Maskvos, nes prancūzai parodė narsą, bet pergalės nusipelnė nepasiekti.



