Sraunios Pietų Korėjos ekonominės bei urbanistinės plėtros laikotarpiu paspartinti statybos tempai ir aplaidus infrastruktūros objektų aptarnavimas lėmė didelio masto technogeninę katastrofą. Sostinėje Seule (Seoul) spalio 21 dieną rytinio piko metu neatlaikiusi konstrukcijų įtempių į Hanio upę įgriuvo centrinė Songsu tilto sekcija, nusinešdama trisdešimt dviejų žmonių gyvybes.

Inžineriniai defektai ir priežiūros trūkumai

Tyrimas nustatė, kad pagrindinė tilto griūties priežastis buvo nekokybiškas plieninių santvarų suvirinimas statybos metu ir nuolatinis leistino transporto svorio viršijimas. Nors likus kelioms dienoms iki nelaimės buvo pastebėti konstrukcijos įtrūkimai, atitinkamos Seulo (Seoul) savivaldos tarnybos nesiėmė skubių priemonių eismui apriboti, todėl piko metu įvyko staigus plieninių jungčių suirimas.

Pasekmės valdymo sistemai ir teisinei atsakomybei

Tragedija sukėlė didžiulį visuomenės rezonansą ir paskatino Pietų Korėjos vyriausybę inicijuoti visuotinį šalies tiltų, viadukų bei viešųjų pastatų techninės būklės auditą. Dėl aplaidumo ir statybos reglamentų pažeidimo teisinėn atsakomybėn buvo patraukti keliasdešimt už statybą ir priežiūrą atsakingų pareigūnų bei inžinierių.

💡 Įdomus faktas:

Tarp žuvusiųjų buvo devyni vidurinės mokyklos moksleiviai, važiavę autobusais į pamokas rytinio piko metu. Po katastrofos Songsu tiltas buvo visiškai išmontuotas ir perstatytas iš naujo, o jo atidarymas 1997 metais tapo naujų, itin griežtų Pietų Korėjos statybos bei inžinerijos saugos standartų pradžia.