Šią dieną Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) sėkmingai įvykdė pirmąjį protonų spindulio paleidimą Didžiajame hadronų greitintuve (LHC). Šis įvykis tapo didžiausio ir sudėtingiausio mokslinio eksperimento žmonijos istorijoje pradžia.

Kelionė į visatos paslaptis

27 kilometrų ilgio požeminiame žiede, įrengtame 100 metrų gylyje po Šveicarijos ir Prancūzijos sienomis, mokslininkai paleido pirmąjį dalelių srautą beveik šviesos greičiu. Eksperimento tikslas – tirti mažiausias materijos daleles, atkurti sąlygas, buvusias iškart po Visatos susikūrimo („Didžiojo sprogimo“), ir išaiškinti pamatinius fizikos dėsnius.

Eksperimentas reikalavo precedento neturinčių technologinių sprendimų: tūkstančių galingų superlaidžių magnetų, ataušintų iki temperatūros, šaltesnės nei pats kosmosas, ir itin jautrių detektorių, galinčių užfiksuoti milijardus dalelių susidūrimų per sekundę.

Istorinis palikimas

Būtent šio greitintuvo dėka vėliau, 2012 metais, mokslininkams pavyko atskleisti ir eksperimentais įrodyti legendinio Higso bozono („Dievo dalelės“) egzistavimą, už ką buvo suteikta Nobelio premija.

Įdomus faktas: Greitintuvo paleidimo išvakarėse žiniasklaidoje ir internete kilo masinė panikos banga. Kai kurie kritikai reikalavo sustabdyti projektą teigdami, kad dalelių susidūrimas požeminiame tunelyje gali sukurti mikroskopinę juodąją skylę, kuri prarys visą Žemės rutulį. Mokslininkams teko išleisti kelias išsamias ataskaitas, įrodinėjančias visišką eksperimento saugumą.