384 metų rugsėjo 17 dieną gimė Flavijus Honorijus, tapęs pirmuoju Vakarų Romos imperatoriumi. Jo valdymo dešimtmečiai tapo vienu dramatiškiausių ir sunkiausių laikotarpių Romos istorijoje, pažymėtu milžiniškais germanų genčių antplūdžiais ir pačios sostinės nusiaubimu.

Valdymas krizės akivaizdoje

Honorijus į sostą sėdo būdamas vos dešimties metų po savo tėvo Teodosijaus I mirties, kai Romos imperija buvo galutinai padalinta į dvi dalis. Faktine valstybės galia ilgą laiką rūpinosi kariuomenės vadas Stilichonas, tačiau jam pasitraukus imperija liko praktiškai beefektyvios gynybos prieš vis stiprėjančius barbarų antpuolius.

Romos žlugimo šešėlis

Valdant Honorijui, 410 metais gotai pirmą kartą per aštuonis šimtus metų nusiaubė pačią Romos miesto šerdį, o pats imperatorius tuo metu saugiai slėpėsi sunkiai prieinamoje Ravenos tvirtovėje. Jo valdymas simbolizuoja Vakarų Romos imperijos politinį suirimą ir karinį bejėgiškumą priešistorinėse permainose.

💡 Įdomus faktas:

Pasak istoriko Prokopijaus, kai Honorijui pasiekė žinia, kad „Roma žuvo“ (turint omenyje miesto užėmimą ir nusiaubimą), jaunuolis imperatorius labai nuliūdo, nes pamanė, kad mirė jo mėgstama naminė višta, vardu Roma, ir tik vėliau atsikvėpė sužinojęs, jog kalbama apie visą imperijos sostinę.