Keturioliktojo amžiaus viduryje Didžiosios Juanio dinastijos nuosmukis ir socialiniai neramumai sudarė sąlygas sukilimams prieš mongolų valdžią. Neturtingoje valstiečių šeimoje Fengjango (Fengyang) apylinkėse spalio 21 dieną gimė Džou Juandžangas (Zhu Yuanzhang), vėliau tapęs imperatoriumi Hongwu (Hongwu) ir įkūręs Mingų dinastiją, valdžiusią Kiniją beveik tris šimtmečius.

Kėlimasis iš skurdo ir sukilimo vadovavimas

Netekęs šeimos dėl bado bei maro, Džou Juandžangas kurį laiką praleido budistų vienuolyne, o vėliau prisijungė prie augančio Raudonųjų raišių sukilimo pajėgų. Dėl karinių gebėjimų ir organizacinių įgūdžių jis greitai tapo vienu svarbiausių sukilimo vadų, suvienijo Rytų Kinijos žemes ir 1368 metais išstūmė mongolų Juanio dinastijos valdovus iš sostinės Pekino.

Centralizuotos valdžios ir agrarinės reformos

Tapęs imperatoriumi ir priėmęs valdymo vardą Hongwu (Hongwu), jis įvykdė gilias valstybės valdymo reformas: sustiprino tiesioginę imperatoriaus kontrolę, panaikino kanclerio pareigybę, atkūrė konfucianistinę egzaminų sistemą valstybės tarnautojams bei inicijavo masinį žemės reformos ir gyventojų surašymo projektą, skirtą žemės ūkio gamybai atkurti.

💡 Įdomus faktas:

Imperatorius Hongwu (Hongwu) buvo vienas iš nedaugelio Kinijos istorijoje imperatorių, kilusių iš visiškai neturtingo valstiečių sluoksnio. Prisimindamas savo kilmę ir patirtą skurdą, jis įvedė itin griežtas bausmes korumpuotiems valstybės valdininkams, o žemės ūkio atkūrimą laikė svarbiausiu valstybės stabilumo pamatu.