Šią dieną Kinijos imperatoriškoji Čingų dinastija pasirašė vadinamąjį Pekino protokolą – pažeminančią taikos sutartį su aštuoniomis užsienio valstybėmis (Didžiąja Britanija, JAV, Vokietija, Prancūzija, Rusija, Japonija, Italija ir Austrija-Vengrija). Šis dokumentas oficialiai užbaigė kruviną ir ksenofobinį Boksierių sukilimą bei įtvirtino beprecedentį Vakarų šalių bei Japonijos dominavimą ir kontrolę Kinijos teritorijoje.

Sukilimo kaina ir gėdingos sąlygos

Boksierių sukilimas, kilęs kaip liaudies nepasitenkinimo užsienio įtaka, krikščionių misionierių veikla ir kolonijiniu spaudimu išraiška, galiausiai peraugo į atvirą karo konfliktą. Sukilėliams palaikymą išreiškus imperatoriškajai valdžiai, į Pekiną įsiveržė tarptautinė karinė koalicija, žiauriai numalšinusi judėjimą ir nusiaubusi Kinijos sostinę.

Pekino protokolas Kinijai uždėjo milžiniškas, beveik nepakeliamas sąlygas. Šalis įsipareigojo per 39 metus sumokėti milžinišką 450 milijonų taelių sidabro reparacijų sumą – po vieną taelį už kiekvieną tuometinį Kinijos gyventoją. Be to, sutartis leido užsienio valstybėms laikyti savo karines įgulas Pekino diplomatiniame kvartale ir uždraudė kinams bet kokią ginklų importo teisę.

Imperijos nuosmukio gilėjimas

Šis protokolas tapo vienu gėdingiausių puslapių moderniojoje Kinijos istorijoje, dar labiau pagilinusiu nusilpusios Čingų dinastijos krizę. Šalis de facto virto pusiau kolonijine valstybe, priklausoma nuo užsienio galybių malonės, o tai galiausiai paskatino visuotinį radikalėjimą ir po dešimtmečio nuvedė prie imperijos žlugimo bei respublikos gimimo.

Įdomus faktas: Pagal Pekino protokolo reikalavimus Kinijos vyriausybė turėjo pasiųsti oficialias atsiprašymo misijas į Vokietiją ir Japoniją. Vokietijos imperatoriui Vilhelmui II turėjo nusilenkti speciali delegacija, vadovaujama imperatoriaus giminaičio, kad atsiprašytų už Vokietijos pasiuntinio nužudymą Pekine sukilimo metu.