Skaitmeninės eros, žurnalistikos, tarptautinės politikos ir konfidencialių duomenų viešinimo metraščiuose prasidėjo naujas skyrius. Oficialiai veiklą pradėjo interneto platforma „WikiLeaks“, sukurta skelbti slapta gautus vyriausybių, korporacijų ir slaptųjų tarnybų dokumentus bei demaskuoti neteisėtą veiklą.

Nauja anoniminio pranešimo era

2006 metų spalio 4 dieną startavusi platforma, kuriai vadovavo Julianas Assange'as, iš esmės pakeitė tradicinės žurnalistikos ir informacijos apsaugos taisykles. Naudodama modernias šifravimo technologijas, „WikiLeaks“ pasiūlė visiškai saugų ir anoniminį kanalą informacijos teikėjams (angl. whistleblowers), leidžiantį nutekinti visuomenei svarbius dokumentus be pavojaus būti nedelsiant atskleistams. Per ateinančius metus ši platforma tapo pasaulinių skandalų centre, paviešindama šimtus tūkstančių slaptų diplomatinių telegramų, karinių pranešimų ir nusikalstamų veikų įrodymų.

Pasaulinis rezonansas ir diskusijos

„WikiLeaks“ sukūrė milžinišką teisinį bei etinį ginčą visame pasaulyje – vieni ją laiko žodžio laisvės ir korupcijos viešinimo švyturiu, kiti teigia, kad masinis slaptų dokumentų platinimas kelia grėsmę valstybių nacionaliniam saugumui ir diplomatų gyvybėms.

💡 Įdomus faktas:

Nors „WikiLeaks“ pavadinime yra žodis „Wiki“, o pradžioje platforma naudojo panašią technologiją ir redagavimo principus kaip „Wikipedia“, vėliau ji visiškai atsisakė galimybės lankytojams patiems tiesiogiai redaguoti ar talpinti turinį, o puslapio kūrėjai griežtai patys tikrino ir redagavo kiekvieną gaunamą dokumentą prieš jį viešindami.