Šią dieną JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas oficialiai pasirašė dvi deklaracijas, paskelbiančias Jungtinių Amerikos Valstijų neutralitetą Europoje prasidėjusiame Antrajame pasauliniame kare. Po to, kai rugsėjo 1 d. Vokietija įsiveržė į Lenkiją, o rugsėjo 3 d. Didžioji Britanija bei Prancūzija paskelbė karą Berlynui, Vašingtonas patvirtino savo siekį atsiriboti nuo karinio konflikto Kitoje Atlanto pusėje ir griežtai laikytis Kongreso priimtų Neutraliteto aktų.

Visuomenės nuotaikos ir izoliacinis Kongresas

JAV sprendimą išlikti nuošalyje lėmė Pirmojo pasaulinio karo patirtis bei XX a. 4-ajame dešimtmetyje šalyje įsigalėjęs stiprus izoliacionizmas. Didžiosios depresijos nualinta Amerikos visuomenė ir Kongreso dauguma manė, kad įsitraukimas į Pirmąjį pasaulinį karą buvo klaida, atnešusi tik finansinių nuostolių bei aukų. Siekdamas užkirsti kelią panašiems scenarijams, Kongresas tarp 1935 ir 1939 metų priėmė keletą Neutraliteto aktų (Neutrality Acts), kurie griežtai draudė ginklų pardavimą, paskolų teikimą ir JAV piliečių keliones kariaujančių šalių laivais.

Roosevelto kreipimasis ir „Ginklų embargo“

Rugsėjo 3 d. vakarą pasakytoje radijo kalboje („Pokalbyje prie židinio“) F. D. Rooseveltas pareiškė, kad nors valstybė išliks neutrali, jis negali reikalauti, kad kiekvienas ameriketis išliktų neutralus savo mintyse. Rugsėjo 5 d. paskelbtas oficialus neutralitetas automatiškai aktyvavo ginklų tiekimą stabdantį embargo. Tai reiškė, kad JAV teisiškai negalėjo parduoti ginkluotės nei agresorei Vokietijai, nei nuo jos besiginančioms sąjungininkėms – Didžiajai Britanijai bei Prancūzijai.

Pirmasis žingsnis link paramos sąjungininkams

Nepaisant oficialios neutraliteto pozicijos, F. D. Rooseveltas suprato, kad Trečiojo reicho pergalė sukeltų tiesioginę grėsmę pačioms JAV. Jau netrukus po rugsėjo 5 d. dekretų prezidentas inicijavo Neutraliteto akto pataisas Kongrese. Vėliau, 1939 m. lapkritį, JAV patvirtino „Mokėk ir vežkis“ (Cash-and-Carry) principą, kuris leido sąjungininkams pirkti ginklus JAV, jei už juos buvo mokama grynaisiais ir jie buvo išgabenami ne amerikečių laivais. Tai tapo pirmuoju žingsniu, palaipsniui pavertusiu JAV „demokratijos arsenalu“.

Ši diena atspindi sudėtingą Amerikos užsienio politikos lūžio tašką – nuo visiškos izoliacijos iki neišvengiamo tapimo pagrindine Antrojo pasaulinio karo jėga.

Įdomus faktas: Skirtingai nei prezidentas Woodrow Wilsonas 1914 m., kuris ragino amerikiečius būti „neutraliems ir veiksmais, ir mintimis“, F. D. Rooseveltas 1939 m. atvirai prisipažino: „Net ir neutrali valstybė negali uždrausti savo piliečiams skirti gėrio nuo blogio. Net neutralus žmogus turi teisę pritarti vienai ar kitai pusei.“