Abiejų Tautų Respublikos politinėje ir dinastinėje istorijoje įvyko iškilminga ceremonija, atvedusi į sostą kompromisinę asmenybę. Krokuvos Vavelio katedroje Michalas Kaributas Viśniowieckis buvo oficialiai vainikuotas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, respublika bandant rasti išeitį po karaliaus Jono II Kazimiero Vazos sosto atsisakymo.

Bajorų demokratijos vingiai ir naujas valdovas

1669 metų rugsėjo 29 dieną surengtos iškilmės vainikavo ilgus ir įtemptus valdovo rinkimus, kuriuose susikirto skirtingų magnatų grupuočių interesai. Kadangi bajorija norėjo išvengti užsienio valstybių įtakos ir galingų giminių dominavimo, kompromisiniu kandidatu netikėtai tapo kunigaikštis Michalas Kaributas Viśniowieckis – gabaus ir garsaus karo vado Jeremijaus Viśniowieckio sūnus. Nors jis neturėjo didelių valstybės valdymo įgūdžių ar plataus politinio autoriteto, bajorai tikėjosi, kad silpnesnis valdovas geriau apsaugos jų tradicines „Auksinės laisvės“ teises.

Iššūkiai susiskaldžiusiai valstybei

Viśniowieckio trumpas ir neramus valdymo laikotarpis išryškino gilią Abiejų Tautų Respublikos politinę krizę, vidaus nesutarimus bei stiprėjančias kaimyninių valstybių grėsmes, ypač iš Osmanų imperijos pusės.