Šią dieną Jutoje esančiame kariniame poligone įvyko dramatiška kosminė avarija, sukrėtusi JAV mokslo bendruomenę – trejus metus kosmoso platybėse praleidęs NASA aparatas „Genesis“ grįždamas į Žemę nesuveikus parašiutų sistemai rėžėsi į dykumos smėlį. Ši katastrofa grėsė palaidoti unikalius saulės vėjo mėginius, kurie turėjo atskleisti naujų paslapčių apie mūsų Saulės sistemos susidarymą.

Mokslinė misija ant plauko

Zondas „Genesis“ į kosmosą buvo iškeltas 2001 metais su ambicingu tikslu: surinkti Saulės išmetamų dalelių – vadinamojo saulės vėjo – pavyzdžius, nesuterštus Žemės atmosferos ar magnetinio lauko. Aparatas pasiekė gravitacinės pusiausvyros tašką kosmose, sėkmingai pripildė specialius itin gryno kvarco, safyro ir silicio diskus Saulės atomais ir leidosi atgal į namus.

Tačiau paskutiniąją skrydžio minutę įvyko klaida: kapsulės parašiutą turėjęs išskleisti inercinis jutiklis buvo sumontuotas atvirkščiai. Dėl šio techninio apsirikimo aparatas nebuvo sulėtintas ir didžiuliu – maždaug 310 kilometrų per valandą – greičiu tiesiog rėžėsi į Jutos dykumos gruntą, smarkiai apgadindamas nusileidimo konteinerį.

Išgelbėtos mokslo vertybės

Nors vaizdas po sudužimo atrodė beviltiškas, mokslininkams vėliau pavyko išgauti dalį vertingų mėginių iš sulūžusių plokštelių, o šios pastangos galiausiai atnešė ilgai lauktų atradimų apie Saulės cheminę sudėtį.

Įdomus faktas: Nors avarijos vietoje zondas atrodė visiškai suniokotas, kosminių technologijų specialistus ir inžinierius nustebino tai, kad dalis ypač trapių saulės vėjo surinkimo plokštelių stebėtinai gerai atlaikė smūgį. Laboratorijose išanalizavę smulkias nuolaužas, mokslininkai sugebėjo pasiekti išsikeltus tikslus ir nustatė tikslią Saulės deguonies bei azoto izotopų sudėtį, įrodydami, kad net ir po didžiulės avarijos kosminė archeologija gali būti sėkminga.