Lietuvos kultūros, švietimo, literatūros ir tautinio atgimimo istorijoje sužibo viena šviesiausių asmenybių. Puziniškio dvare gimė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – būsimoji iškili prozininkė, publicistė, knygnešystės rėmėja, kovotoja už moterų teises ir viena iš nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų.

Gyvenimas, paskirtas Tėvynės ir silpnųjų tarnystei

1861 metų rugsėjo 30 dieną gimusi Gabrielė nuo pat jaunystės pasižymėjo išskirtiniu teisingumo jausmu ir intelektu. Nors pirmuosius mokslus gavo namuose, vėliau baigė Panevėžio proginaziją ir įgijo namų mokytojos cenzą, o žinias gilino savarankiškai. Draudžiamos lietuviškos spaudos metais jos namai tapo svarbiu slapto kultūrinio gyvenimo ir knygnešių centru. Bitės slapyvardį pasirinkusi rašytoja savo kūriniuose (romane „Ad astra“, dramose, apsakymuose) jautriai ir realistiškai vaizdavo paprasto žmogaus bei inteligentijos vargus, kaimo gyvenimą ir dvasinius ieškojimus.

Politinė ir valstybinė veikla

XX amžiaus pradžioje Gabrielė Petkevičaitė-Bitė aktyviai įsitraukė į politinį gyvenimą: ji dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, rūpinosi karo pabėgėliais, o vėliau, 1920 metais, kaip Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos atstovė, pirmininkavo pirmajam nepriklausomam Steigiamajam Seimui kaip vyriausia jo narė.

💡 Įdomus faktas:

Savo namus Panevėžyje ir Puziniškyje ji pavertė tikru kultūros židiniu, kuriame globodavo jaunuosius talentus – būtent jos dėka išaugo ir atsiskleidė tokie kūrėjai kaip poetė Salomėja Nėris.