1620 metų rugsėjo viduryje iš Anglijos uosto išplaukė laivas „Mayflower“, gabenantis grupelę religinių disidentų ir kolonistų į Šiaurės Amerikos krantus. Ši pavojinga kelionė per audringą Atlanto vandenyną padėjo pamatus pirmajai nuolatinei anglų kolonijai Naujojoje Anglijoje ir tapo kertiniu akmeniu JAV tautos mitologijoje.

Piligrimų motyvacija ir kelionės sunkumai

Grupė religinių separatistų, vėliau istorijoje vadinamų piligrimais, nusprendė palikti Angliją ir netrukus Olandiją, nes siekė laisvai praktikuoti savo tikėjimą be Anglijos bažnyčios ir karaliaus priespaudos. Kartu su jais laivu plaukė ir kiti ekonominės geresnio gyvenimo ieškantys kolonistai. Ankštame mediniame burlaiviuose grūmėsi daugiau nei šimtas keleivių bei įgulos narių, kurie beveik du mėnesius trunkančios kelionės metu turėjo pakęsti nuolatines audras, drėgmę, ligas ir ribotas maisto atsargas.

Atvykimas ir „Mayflower“ paktas

Pasiekę Šiaurės Amerikos krantus gerokai šiauriau nei planuota, keleiviai supratė, kad jų teisinė padėtis yra neapibrėžta, nes jie neturėjo karališkosios chartijos šiai teritorijai valdyti. Prieš išlipant į krantą, laivo denyje buvo pasirašytas garsusis „Mayflower paktas“ (Mayflower Compact). Šis dokumentas tapo pirmuoju demokratinio savivaldos principo pavyzdžiu Naujajame Pasaulyje, padėjusiu teisinius pamatus būsimai Amerikos respublikai.

[💡 Įdomus faktas:]

Nors „Mayflower“ išplaukė iš Anglijos rugsėjo mėnesį, istorinėje kelionėje gimė du kūdikiai – vienas iš jų, prasidėjus didžiulėms audroms atviroje jūroje, buvo simboliškai pavadintas Oceanusu (Oceanus Hopkins).