Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinių Valstijų ekonomika atrodė klestinti, o akcijų kainos sparčiai kilo. Vis daugiau žmonių investavo skolintus pinigus, tikėdamiesi, kad vertybiniai popieriai ir toliau brangs. 1929 m. spalio 24 d. Niujorko vertybinių popierių biržoje kilo masinis akcijų išpardavimas, vėliau pavadintas Juoduoju ketvirtadieniu. Ši diena tapo vienu ryškiausių artėjančios Didžiosios depresijos ženklų.

Spekuliacijų bumas ir auganti rizika

Prieš krizę JAV akcijų rinką skatino optimizmas, lengvai gaunamos paskolos ir įsitikinimas, kad ekonomikos augimas tęsis neribotai. Daugelis investuotojų pirko akcijas skolintomis lėšomis, todėl net nedidelis kainų kritimas galėjo priversti juos parduoti turimus vertybinius popierius ir padengti skolas.

Tačiau ekonomikos padėtis nebuvo tokia tvirta, kaip atrodė biržos rodikliai. Kai kuriuose sektoriuose gamyba viršijo paklausą, o pajamų pasiskirstymas ribojo dalies gyventojų galimybes pirkti prekes. Spalio pabaigoje investuotojų nerimas virto panika.

Panika biržoje ir jos padariniai

Spalio 24 d. investuotojai pradėjo masiškai pardavinėti akcijas, o sandorių apimtis smarkiai išaugo. Tarpininkams sunkiai sekėsi apdoroti pavedimus, kainos svyravo, o rinkoje įsivyravo baimė. Didieji bankininkai mėgino stabilizuoti padėtį pirkdami akcijas, tačiau pasitikėjimas rinka jau buvo smarkiai susilpnėjęs.

Po kelių dienų, spalio 28–29 d., akcijų kainos krito dar smarkiau. Šie įvykiai sukrėtė investuotojus ir prisidėjo prie ilgalaikės ekonominės krizės, kuri per kelerius metus išplito už JAV ribų. Vis dėlto Didžiąją depresiją lėmė ne vien biržos griūtis, bet ir bankų problemos, vartojimo bei gamybos nuosmukis ir netinkami ekonominės politikos sprendimai.

💡 Įdomus faktas

Juodasis ketvirtadienis nebuvo didžiausio akcijų kainų kritimo diena per tą savaitę. Spalio 28 d. pagrindinis JAV akcijų indeksas krito dar smarkiau, o spalio 29-oji į istoriją įėjo kaip Juodasis antradienis.