Antrojo pasaulinio karo pabaigos etape sąjungininkų pajėgoms peržengus Vokietijos sieną, nacių vadovybė įsakė ginti kiekvieną atramos punktą iki paskutinio kraujo lašo. Acheno (Aachen) mieste spalio 21 dieną po tris savaites trukusių įnirtingų gatvių kovų Vokietijos garnizono vadas Gerhardas Wilckas (Gerhard Wilck) pasirašė kapitulaciją, užleisdamas Acheną (Aachen) Jungtinių Amerikos Valstijų pirmajai pėstininkų divizijai.

Gatvių kovų taktika ir miesto gynyba

Acheno (Aachen) mūšis tapo vienu pirmųjų ir kraujaviausių stambių urbanistinių susirėmimų Vakarų fronte. Vokietijos gynėjai, pasinaudoję Zigfrido linijos įtvirtinimais bei tvirtais mūriniais gyvenamaisiais pastatais, teikė aršų pasipriešinimą, priversdami amerikiečių pajėgas naudoti pėstininkų atakas su tankų bei šarvuočių parama, valant kiekvieną kvartalą ir namą.

Simbolinė reikšmė ir administracinis lūžis

Acheno (Aachen) užėmimas turėjo didžiulį psichologinį bei strateginį poveikį: tai buvo pirmasis Vokietijos miestas, perėjęs į sąjungininkų rankas. Karinės administracijos įkūrimas mieste tapo pavyzdžiu, kaip vėliau buvo organizuojamas Vokietijos teritorijų valdymas, denacifikacija ir civilinio gyvenimo atkūrimas po Nacių Vokietijos žlugimo.

💡 Įdomus faktas:

Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) buvo davęs griežtą įsakymą ginti Acheną (Aachen) iki paskutinio kario, nes šis miestas turėjo ypatingą simbolinę reikšmę kaip Karolio Didžiojo sostinė ir Šventosios Romos imperijos valdovų karūnavimo vieta. G. Wilckas, suprasdamas visišką beviltiškumą ir siekdamas išsaugoti likusių civilių bei karių gyvybes, nepaisė fiurerio nurodymo ir pasidavė.