Šią dieną Jungtinių Tautų Tarptautinis Baudžiamasis Tribunolas Ruandai (ICTR), posėdžiaujantis Arušoje, priėmė istorinį nuosprendį, pavertusį tarptautinės teisės raidą. Teismas pripažino buvusį Taba miesto merą Jean-Paulą Akayesu kaltu dėl genocido ir nusikaltimų žmoniškumui, įvykdytų 1994 metų Ruandos žudynių metu. Tai tapo pačiu pirmuoju atveju žmonijos istorijoje, kai tarptautinis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl genocido nusikaltimo pagal 1948 m. JTO konvenciją.

Pirmasis genocido sąvokos pritaikymas praktikoje

Nors Tarptautinė konvencija dėl kelio užkirtimo genocidui ir baudimo už jį buvo priimta dar po Antrojo pasaulinio karo, penkis dešimtmečius ji liko tik teoriniu dokumentu be teisinio pritaikymo pavyzdžių. Akayesu byloje teisėjų kolegija pirmą kartą teisiškai išnagrinėjo ir išplėtojo genocido apibrėžimą, įrodydama, kad sistemingas tutsių tautybės gyventojų naikinimas Taba komunoje buvo tikslingas bandymas visiškai ar iš dalies sunaikinti konkrečią etninę grupę.

Seksualinis smurtas prilygintas genocido ginklui

Šis nuosprendis įėjo į teisės istoriją ir dar vienu precedentu neturinčiu sprendimu: ICTR teisėjai oficialiai išaiškino, kad masiniai prievartavimai ir seksualinis smurtas, vykdyti su tikslu sunaikinti grupę ar palaužti jos valią išlikti, yra tiesioginė genocido forma. Teismas nustatė, kad Akayesu, būdamas vietos valdžios atstovu, ne tik nestabdė masinių tutsių moterų prievartavimų savo biuro kieme, bet ir pats skatino bei nurodinėjo vykdyti šiuos nusikaltimus.

Galutinis smūgis nebaudžiamumo erai

Akayesu pripažinimas kaltu pagal devynis kaltinimo punktus ir jam vėliau skirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos pasiuntė aiškią žinutę pasaulio lyderiams bei kariniams vadams. Šis Arušos tribunolo žingsnis suteikė lemiamą pagreitį Nuolatinio Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) kūrimui ir įrodė, kad valstybės suverenitetas ar oficialios pareigos nebegali tarnauti kaip priedanga nuo atsakomybės už brutalų masinį smurtą.

Šis principingas nuosprendis galutinai užbaigė tarptautinį teisinį pasyvumą ir tapo diena, atvėrusia naują globalaus teisingumo bei atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui erą.

Įdomus faktas: Pradiniame JTO prokurorų kaltinamajame akte Jean-Paului Akayesu visiškai nebuvo jokio punkto apie seksualinį smurtą ar prievartavimus. Šie nusikaltimai į bylą įtraukti tik po to, kai vienintelė moteris teisėjų kolegijoje – teisėja Navanethem Pillay iš Pietų Afrikos Respublikos – posėdžio metu pati pradėjo uždavinėti liudininkams tiesioginius klausimus apie tai, kas vyko su moterimis Tabos savivaldybėje. Jos atkaklumo dėka liudijimai iškilo į paviršių, o tarptautinė teisė buvo papildyta revoliucine seksualinio smurto kaip genocido įrankio samprata.