Šią naktį virš Sakhalino salos įvyko vienas baisiausių ir pavojingiausių Šaltojo karo incidentų. Tarybų Sąjungos karinių oro pajėgų naikintuvas Su-15 raketomis „oras-oras“ numušė Pietų Korėjos oro linijų „Korean Air Lines“ keleivinį lėktuvą „Boeing 747“ (reisas KAL 007), skridusį iš Niujorko į Seulą su sustojimu Ankoridže. Visi lėktuve buvę 269 keleiviai ir įgulos nariai žuvo. Šis įvykis sukėlė beprecedentę tarptautinę krizę ir privertė pasaulį atsidurti prie tiesioginio karinio konflikto ribos.

Nakties drama virš Sakhalino ir lemtinga raketų ataka

Reisas KAL 007 nukrypo nuo suplanuoto maršruto daugiau nei 300 kilometrų į šiaurę ir įskrido į itin jautrią Tarybų Sąjungos karinę oro erdvę virš Kamčiatkos bei Sakhalino salos. SSRS priešlėktuvinės gynybos pajėgos nepažįstamą orlaivį palaikė JAV žvalgybiniu lėktuvu RC-135, kuris tą pačią naktį vykdė misiją netoliese.

Po kelių nesėkmingų bandymų užmegzti ryšį ir paleistų įspėjamųjų šūvių, Tarybų Sąjungos pilotas Gennadijus Osipovičius gavo tiesioginį įsakymą sunaikinti taikinį. 03 val. 26 min. vietos laiku paleistos dvi raketos kliudė civilinį orlaivį. Pažeistas lineris neteko kontrolės ir įkrito į Ochotsko jūros vandenis netoli Monerono salos. Tarptautiniai paieškos laivai skubiai išvyko į įvykio vietą, tačiau vilčių rasti gyvų liekančiųjų beveik nėra.

Vašingtono įniršis, Maskvos tylėjimas ir diplomatinis tvanas

Šis incidentas sukėlė itin aštrią JAV ir SSRS priešpriešą. Jungtinių Valstijų prezidentas Ronaldas Reaganas išplatino griežtą pareiškimą, kuriame įvykį pavadino „barbarišku aktu“ ir „nusikaltimu prieš žmoniją“. Vašingtonas patvirtino, kad tarp žuvusiųjų yra 62 JAV piliečiai, įskaitant Atstovų Rūmų narį Larry McDonaldą.

Maskva iš pradžių kelias dienas neigė bet kokią atsakomybę, teigdama, kad nepažįstamas lėktuvas tiesiog paliko SSRS oro erdvę. Tik spaudžiama neginčijamų JAV radiolokacinių bei garso įrašų įrodymų, TASS naujienų agentūra pripažino, kad lėktuvas buvo numuštas, tačiau pareiškė, jog tai buvo sąmoninga JAV žvalgybos provokacija, o pats lėktuvas vykdė šnipinėjimo misiją.

Pasaulis ant prarajos ribos: Navigacijos saugumas ir Šaltojo karo kulminacija

Reiso KAL 007 tragedija įvyko pačiame Šaltojo karo įtampos pikapoge, kai santykiai tarp JAV ir SSRS buvo pasiekę žemiausią tašką nuo Karibų krizės laikų. Šis įvykis dar labiau sustiprino R. Reagano inicijuotą griežtą retoriką prieš „blogio imperiją“ ir paspartino ginklavimosi varžybas.

Kaip tiesioginis atsakas į šią siaubingą nelaimę, JAV prezidentas paskelbė, kad iki šiol tik karinėms reikmėms naudota palydovinės navigacijos sistema GPS bus nemokamai atverta viso pasaulio civilinei aviacijai. Tai buvo padaryta siekiant užtikrinti, kad ateityje joks keleivinis lėktuvas nepaklystų ir netaptų geopolitinio karo auka.