Šiandien Lietuvos aukštosios mokyklos Mokslo žinių dieną pasitiko iš esmės pasikeitusios. Oficialiai įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui, šalies universitetams ir akademijoms sugrąžinta visapusiška akademinė autonomija, o sovietinį švietimo modelį galutinai pakeitė europinė bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų sistema.

Išsilaisvinimas iš sovietinės dogmatikos ir akademinė laisvė

Dešimtmečius gyvavusi centralizuota ir ideologizuota studijų tvarka atiduota praeičiai. Įstatymo įsigaliojimas suteikia aukštosioms mokykloms teisę pačioms tvirtinti studijų programas, rinkti vadovybę bei savarankiškai disponuoti valstybės skiriamomis lėšomis.

Auditorijose šį rudenį nebeliko privalomų marksizmo-leninizmo bei SSKP istorijos disciplinų. Dėstytojai ir studentai gavo teisiškai garantuotą žodžio bei akademinių tyrimų laisvę, leidžiančią užmegzti tiesioginius ryšius su Vakarų Europos ir JAV universitetais.

Trijų pakopų sistema ir studentų ateities perspektyvos

Svarbiausia reformos naujovė – aiškus studijų suskirstymas į bakalauro ir magistro pakopas. Tai leidžia Lietuvos studentų įgyjamus diplomus prilyginti tarptautiniams standartams, o patiems studentams – dalyvauti mainų programmose užsienyje.

Rugsėjo 1-ąją universitetų rūmuose susirinkę jaunuoliai džiaugėsi, kad jų išsilavinimas nebebus apribotas Geležine uždanga. Nors pasirengimo metu netrūko iššūkių dėl vadovėlių trūkumo ir naujų programų rengimo, akademinė bendruomenė tai laiko istoriniu žingsniu atgal į Europą.

Modernios valstybės pamatas ateities kartoms

Ekspertų teigimu, aukštojo mokslo reforma yra vienas svarbiausių žingsnių kuriant intelektualinį nepriklausomos Lietuvos pamatą. Be vakarietiškos studijų sistemos neįmanomas šalies ūkinis ir kultūrinis atsinaujinimas.

Ši rugsėjo 1-oji atveria naują puslapį Lietuvos švietimo istorijoje – valstybė pasirinko investuoti į laisvai mąstančią, kritišką ir europietišką jaunąją kartą.