Šią dieną JAV istorijoje įvyko didžiausia gamtos nelaimė, pažymėta milžinišku aukų skaičiumi ir visišku klestinčio uostamiesčio sugriovimu. Galingas uraganas, neturėjęs išankstinio perspėjimo sistemos, netikėtai užgriuvo Galvestono salą Teksase, per kelias valandas sulygindamas su žeme tūkstančius pastatų ir pražudydamas apie 8 000 gyventojų.

Vėtros furija ir netikėtas smūgis

XIX amžiaus pabaigoje Galvestonas buvo sparčiai augantis, turtingas ir modernus uostamiestis, vadintas „Vakarų Volstritu“. Mėgaudamasis savo klestėjimu, miestas nebuvo tinkamai apsaugotas nuo didelių vandenio stichijų, o to meto meteorologijos tarnybos tiesiog nesugebėjo laiku prognozuoti audros masto.

Rugsėjo 8-osios rytą vandenynas pradėjo lietis per krantus, o po pietų mišką primenantys vėjo gūsiai, siekiantys apie 200 km/val., kartu su milžiniška cunamio tipo bangomis nušlavė visus pakrantės kvartalus. Gyventojai neturėjo kur bėgti, nes sala buvo vos kelių metrų aukštyje virš jūros lygio. Išsigelbėti pavyko tik tiems, kurie sugebėjo įsikibti į tvirtesnius mūrinius pastatus arba pasinaudojo plaukiojančiomis nuolaužomis.

Miestas, pakilęs iš pelenų

Nors tragedija sukrėtė visą pasaulį, galvestoniečiai pademonstravo neįtikėtiną ryžtą. Vėliau miestas buvo radikaliai apsaugotas: pastatyta milžiniška apsauginė sienelė, o visa salos teritorija buvo pakelta hidrauliniu būdu, užpildant smėliu milijonus tonų grunto.

Įdomus faktas: Galvestono uraganas iki šiol išlieka daugiausiai gyvybių nusinešusia stichine nelaime Jungtinių Valstijų istorijoje. Kadangi žuvusiųjų buvo tiek daug, kad miesto kapinės ir masiniai kapai nebespėjo priimti kūnų, gelbėtojai buvo priversti šimtus palaikų suversti į baržas ir nuskandinti atviroje jūroje – tačiau vandenio srovės dalį kūnų vėliau išmetė atgal į pakrantę, priversdamos miestiečius rengti masines kremavimo laužų ceremonijas tiesiog paplūdimiuose.