Laiko skaičiavimo sistemoje įvykdytas esminis patikslinimas, ištaisęs šimtmečių paklaidą. Popiežiaus Grigaliaus XIII (Gregorius XIII) bule „Inter gravissimas“ inicijuota reforma pasiekė lemiamą etapą: po 1582 m. spalio 4 d. (ketvirtadienio) iškart sekė spalio 15 d. (penktadienis). Taip prasidėjo perėjimas prie naujojo Grigaliaus kalendoriaus (Calendarium Gregorianum), palaipsniui pakeitusio nuo III a. pr. Kr. galiojusį Julijaus kalendorių.

Astronominis netikslumas ir reformos būtinybė

Iki 1582 m. naudotas Julijaus kalendorius rėmėsi prielaida, kad saulės metai trunka tiksliai 365,25 dienos. Tikrasis saulės (tropinių) metų ilgis yra maždaug 11 minučių ir 14 sekundžių trumpesnis. Per kelis šimtus metų ši kasmetinė paklaida susikaupė iki 10 dienų nuokrypio. Dėl to pavasario lygadienis pasislinko iš kovo 21 d. į kovo 11 d., o tai kėlė didelių sunkumų Bažnyčiai tiksliai nustatant pavasario lygadieniu paremtą Velykų datą.

Įgyvendinimas ir tarptautinis priėmimas

Astronomų Luigio Lilio (Luigi Lilio) ir Christopherio Clavijaus (Christopher Clavius) parengta reforma ne tik pašalino 10 susikaupusių dienų, bet ir pakeitė keliamųjų metų skaičiavimo taisyklę: šimtmečių metai (pvz., 1700, 1800, 1900) laikomi keliamaisiais tik tada, jei dalijasi iš 400. Pirmosiomis dienomis kalendorių priėmė Popiežiaus valstybė, Ispanija, Portugalija bei Abiejų Tautų Respublika. Protestantiškos ir ortodoksiškos šalys prie šios sistemos perėjo palaipsniui per kitus tris šimtus metų.

💡 Įdomus faktas:

Abiejų Tautų Respublikoje Grigaliaus kalendorius įsigaliojo būtent 1582 m. spalio mėnesį, tačiau šis pakeitimas sukėlė gyventojų nepasitenkinimą ir teisinių ginčų dėl skolos terminų, nuomos mokesčių bei turgadienių datų pasislinkimo.