Mokslo, kosmoso tyrimų, technologijų pažangos ir lygių teisių istorijos metraščiuose įrašytas išskirtinis bei epochinis pasiekimas. Daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Challenger“ (misija STS-41-G) skrydžio metu žymi amerikiečių mokslininkė ir astronautė Kathryn D. Sullivan oficialiai tapo pirmąja moterimi JAV kosmoso istorijoje, atlikusia išėjimą į atvirą kosmosą.

Istorinė misija beorėje erdvėje

1984 metų spalio 11dieną vykdydama sudėtingą ir atsakingą NASA mokslinę programą, Kathryn D. Sullivan, vilkėdama specialų gyvybės palaikymo skafandrą, paliko erdvėlaivio kabinos saugumą ir kartu su kolega astronautu atliko trijų su puse valandos trukmės žygį atviro kosmoso erdvėje. Šio išėjimo metu buvo sėkmingai išbandyta pažangi degalų papildymo sistema orbitoje, kas atvėrė naujas galimybes būsimiems ilgalaikiams kosminėms stotims ir sudėtingiems inžineriniams darbams už erdvėlaivio ribų.

Moterų lyderystė mokslo ir kosmonautikos srityje

Šis pasiekimas tapo ne vien techniniu inžinerijos laimėjimu, bet ir galingu kultūriniu lūžiu, paskatinusiu tūkstančius mergaičių visame pasaulyje pasirinkti tiksliųjų mokslų, inžinerijos ir kosmoso tyrinėjimų kelią. Kathryn D. Sullivan pavyzdys įrodė, kad kosmoso platybės yra atviros visiems talentingiems ir pasiryžusiems tyrinėtojams, nepriklausomai nuo lyčių stereotipų.

💡 Įdomus faktas:

Be savo istorinio pasiekimo atvirame kosmose, Kathryn D. Sullivan buvo ir iškili geologė bei okeanografė, o praėjus keliems dešimtmečiams po šio skrydžio ji taip pat nusileido į giliausią pasaulio vietą – Mariana lovio dugną (Challenger gelmę), tapdama vienu retų žmonių istorijoje, pasiekusių tiek aukščiausią kosmoso tašką, tiek giliausią vandenyno vietą.