Saulės sistemos tyrinėjimų žemėlapis pasipildo dar vienu stulbinančiu atradimu tolimuosiuose pakraščiuose. Praėjus vos kelioms savaitėms po pačios Neptūno planetos aptikimo, britų astronomas amatorius Williamas Lassellas atveria didžiausią Neptūno palydovą – Tritoną.

Astronominis triumfas pro pačių pasidarytą teleskopą

1846 metų spalio 10 dieną Williamas Lassellas, stebėdamas dangų savo nuosavoje observatorijoje Liverpulyje, pastebėjo neįprastą blyškų tašką šalia neseniai atrastos Neptūno planetos. Tai buvo Tritonas – didžiausias dujų milžino palydovas, vėliau apstulbinęs mokslininkus savo unikaliomis geologinėmis ypatybėmis. Šis atradimas įrodė, kad pažangūs mokslo pasiekimai kartais gimsta ne valstybiniuose institutuose, o pasitelkiant išskirtinį entuziazmą ir tikslias pačių sukonstruotas optines sistemas.

Pasekmės moksliui ir astronomijai

Šio palydovo atradimas išplėtė žmonijos supratimą apie Saulės sistemos sandarą bei jos pakraščius. Vėlesni tyrimai parodė, kad Tritonas pasižymi retrogradine orbita (sukasi priešinga kryptimi nei pati planeta) ir aktyviais azoto geizeriais, o tai padėjo mokslininkams geriau suprasti planetų palydovų kilmės bei evoliucijos dėsnius.

💡 Įdomus faktas:

Williamas Lassellas savo stebėjimams naudojo milžinišką, tuometiniu metu itin modernų 24 colių reflektorinį teleskopą, kurio veidrodį jis pagamino ir nupoliravo visiškai pats savo rankomis įsirengtoje dirbtuvėje.