Viduramžių Europos istorijoje padarytas lemiamas žingsnis, amžiams pakeitęs Britų salų ir viso žemyno politinį veidą. Normandijos hercogas Vilhelmas (vėliau į istorijoj įėjęs Užkariautojo vardu) su milžinišku laivynu ir kariuomene oficialiai išplaukė iš Somės upės žiočių, pradėdamas lemtingą Normandijos įsiveržimą į Angliją.

Lemtinga kelionė per Lamanšo sąsiaurį

1066 metų rugsėjo 27 dieną pajudėjusi armada, kurią sudarė šimtai laivų ir tūkstančiai gerai ginkluotų riterių bei pėstininkų, tapo didžiausia jūrine operacija Viduramžių Europoje. Hercoigo Vilhelmo tikslas buvo pasinaudoti kilusia dinastine krizes Anglijos sosto paveldėjime po karaliaus Edvardo Išpažinėjo mirties ir pareikšti savo teisėtas pretenzijas į karūną, kurią tuo metu buvo užėmęs Haroldas Godvinsonas. Nors pradžioje oro sąlygos vertė normanus laukti, ši rugsėjo pabaigos data tapo istorinio žygio pradžia.

Naujosios Anglijos epopėjos pradžia

Šis įsiveržimas netrukus nuvedė iki garsiojo Heistingso mūšio, po kurio anglosaksų valdymas baigėsi, o Anglijoje įsitvirtino prancūzakalbė normanų dinastija, iš esmės pakeitusi šalies kultūrą, kalbą ir teisės sistemą.

💡 Įdomus faktas:

Prieš išplaukiant į šią pavojingą kelionę, hercogo Vilhelmo laivynas buvo priverstas kelias savaites laukti palankaus vėjo Šv. Valerijaus uoste, o pats vadovas drąsiai rėmėsi religinėmis relikvijomis ir šventųjų globa, kad pakeltų karių kovinę dvasią.