Šį rytą Libijos Karalystėje be jokio kraujo praliejimo įvykdytas valstybės perversmas. Kol 79-erių karalius Idrisas I gydėsi Kurortiniame mieste Turkuose, grupė jaunųjų kariškių, pasivadinusių „Laisvaisiais karininkais unionistais“, perėmė sostinės Tripolio ir antrojo pagal dydį miesto Benghazio kontrolę. Šios slaptos organizacijos priekyje – vos 27 metų kapitonas Muammaras al-Gaddafi. Šalyje oficialiai panaikinta monarchija ir paskelbta Libijos Arabų Respublika.

Naktinis radijo užgrobimas ir netikėtas valdžios perėmimas

Perversmas prasidėjo anksti ryte, kai karininkų daliniai be jokio rimtesnio pasipriešinimo užėmė pagrindines sostinės vyriausybines būstines, paštą, telegrafą bei radijo stotį. 6 val. ryto vietos laiku per Tripolio radiją nuskambėjo jaunojo kapitono M. Gaddafi pareiškimas tautai.

Užkimusiu, bet užtikrintu balsu M. Gaddafi pranešė, kad korumpuotas ir Vakarų valstybėms parsidavęs karaliaus Idriso I režimas yra nuverstas. Valdžią šalyje perėmė Revoliucinė vadovybės taryba (RVT). Visiems užsienio diplomatams bei kompanijoms buvo užtikrintas saugumas, tačiau šalyje įvesta komendanto valanda, o oro uostai ir jūrų uostai laikinai uždaryti.

Džiūgavimas gatvėse ir Vakarų galybių nerimas dėl naftos

Tripolio ir Benghazio gatvėse tūkstančiai gyventojų išėjo švęsti monarchijos žlugimo. Liaudis džiugiai sutiko pranešimus apie „korupcijos ir feodalizmo galą“. Perversmo lyderiai atvirai deklaruoja panarabizmo idėjas, įkvėptas Egipto prezidento Gamalio Abdel Nassero, ir žada nukreipti šalį arabų vienybės bei socialinio teisingumo keliu.

Tuo tarpu Vašingtono, Londono ir Romos diplomatiniai koridoriai panikoje. Libija yra viena svarbiausių naftos tiekėjų Vakarų Europai, o šalyje veikia milžiniškos JAV („Wheelus“) ir Britanijos karinės bazės. Vakarų sostinės karštligiškai bando suprasti, kas iš tiesų yra šis mažai žinomas kapitonas Gaddafi ir ar naujasis režimas neatsuks naftos čiaupų bei nepasuks Sovietų Sąjungos įtakos zonon.

Nauja era Šiaurės Afrikoje ir 40 metų trunkantis valdymo šešėlis

Šis 1969 m. rugsėjo 1 d. perversmas iš esmės pakeitė ne tik Libijos, bet ir viso Viduržemio jūros regiono geopolitinį žemėlapį. Jaunasis Muammaras al-Gaddafi, greitai pasiskyręs pulkininku, pavertė atsilikusią naftos šalį viena radikaliausių ir labiausiai neprognozuojamų valstybių pasaulyje.

Šis įvykis atvėrė kelią masinei užsienio naftos kompanijų nacionalizacijai, Vakarų karinių bazių iškeldinimui ir unikalios polityvumo sistemos („Džamahirijos“) sukūrimui. Gaddafi įsitvirtinimas valdžioje pradėjo daugiau nei keturis dešimtmečius trukusią autoritarinio valdymo erą, kuri pasibaigs tik per 2011 m. Arabų pavasario revoliuciją.