Senovės Romos istorijos, politinių pervartų ir antikos metraščiuose įrašyta viena lemiamų dienų. Romos imperatorius Konstantinas I sutriuškino savo varžovą Licinijų, kuris po šio karinio pralaimėjimo prarado visas savo valdas Europos žemyne.

Valdžios dalybos ir konflikto pradžia

IV amžiaus pradžioje Romos imperiją valdė keli tarpusavyje konkuruojantys imperatoriai. Nors pradžioje Konstantinas ir Licinijus buvo sudarę sąjungą bei kartu paskelbę krikščionims palankų Milano ediktą, politinės ambicijos greitai peraugo į atvirą karinį konfliktą. 316 metų spalio 7 dieną vykęs mūšis tapo kritiniu tašku, lėmusiu jėgų persiskirstymą visoje imperijoje ir atvėrusiu kelią vienvaldžiam Konstantinui.

Pasekmės Europos ateičiai

Šis pralaimėjimas Licinijui kainavo beveik visas jo valdas Balkanuose ir Rytų Europoje, priversdamas jį trauktis į rytines imperijos provincijas. Konfliktas baigėsi vėlesniu visišku Konstantino įsigalėjimu, po kurio jis tapo vieninteliu visos Romos imperijos valdovu ir pradėjo naują valstybės istorijos etapą.

💡 Įdomus faktas:

Nors Konstantinas I vėliau įėjo į istoriją kaip krikščionybės globėjas ir Konstantinopolio įkūrėjas, didžiąją savo karjeros dalį jis derino politinę galią su tradiciniais romėniškais kulto ritualais, o krikštą priėmė tik būdamas mirties patale.